Vasarą norint atrasti Turkijos įžymybes, kurios padėtų pabėgti nuo kaitrios saulės, puikiai tiks Bazilikos cisterna. Būtent tai yra Sultanahmet vietovėje – Bazilikos cisterna, kuri yra senovinis požeminis rezervuaras, puikiai išsilaikęs nuo Konstantinopolio laikų. 10-12 m gylyje galima pamatyti daug įdomių dalykų. Bazilikos cisterna yra viena iš populiariausių Stambulo lankytinų vietų, kurią aplanko kas antras turistas. Irebatano rezervuaras yra viena neįprasčiausių ir įdomiausių vietų – netikėtai tylu, tamsu, vėsu ir paslaptinga, kuri tikrai paliks įspūdį.
Dėl net 336 kolonų, kurių aukštis siekia 9 m. aukštį, Bazilikos cisterna atrodo kaip rūmai. Atvežtos iš kelių senovinių šventyklų, jos turi išorinių skirtumų. Kadaise graikai pasirūpino vandens saugumu Cisternoje, todėl iš ugniai atsparių plytų sumūrijo 4 metrų storio sienas ir jas uždengė specialiu hidroizoliaciniu tirpalu. Silpnas kambario apšvietimas viduje sukuria paslapties ir vienatvės atmosferą.
Svarbiausios rezervuaro kolonos prie pagrindo puoštos Medūzos Gorgono galvomis, kurios, remiantis senovės graikų mitologija, buvo pabaisa su moters veidu ir gyvatėmis vietoj plaukų. Vanduo į rezervuarą pateko iš Valenso akveduko iš Belgrado miško. Be Bazilikos cisternos, Konstantinopolio vandens tiekimo sistemoje taip pat buvo Teodosijaus bakas ir Filokseno cisterna.
Ką aplankyti Turkijoje, kad prisimintumėte amžinai? „Ašarų kolona“ Bazilikos cisternoje. Pasak legendos, įkišus pirštą į vieną iš garbanų, kuriomis ji papuoštas, reikia pasukti 360° ir išreikšti brangų norą. Ši vieta išliks atmintyje amžinai, ypač jei noras išsipildys!
Bazilikos cisterna: istorija
Bazilikos cisterna dar vadinama „Nuskendusiais rūmais“ turkiškai – Yerebatan Sarayı dėl savo nuostabių požeminių marmurinių kolonų, kylančių iš vandens, sukuriančių požeminių rūmų įspūdį.
Bazilikos cisterną graikai pradėjo statyti IV amžiuje toje pačioje vietoje, kur kadaise stovėjo Sofijos bazilika, ir statybos tęsėsi iki 532 m. Ji buvo pastatyta po erdvia viešąja aikšte, Stoa bazilika, kurios vardu ir buvo pavadinta.
Šis tikrai unikalus Stambulo statinys savyje kaupė švaraus geriamojo vandens atsargas, kurio atsargos miestui buvo reikalingos sausros ar karinių veiksmų atveju. Rezervuaro tūris milžiniškas: kadaise cisterna galėjo talpinti iki 100 000 tonų vandens ir buvo pagrindinis centrinės miesto dalies bei paties imperatoriaus gyvybinės šaltinis. Vėliau, kai valdžią užgrobė turkai, vanduo iš statinio buvo imamas Topkapi sodams laistyti.
Kiek yra rezervuarų Stambule?
Šiuolaikinis Stambulas ir praeityje Konstantinopolis yra ir buvo milžiniškas miestas. Visi buvę valdžioje, visada nerimavo dėl miesto saugumo ir neprieinamumo. Tam buvo pastatyti ne tik įtvirtinimai, bet ir rezervuarai. Konstantinopolyje trūko vandens, todėl užpuolimo atveju reikėjo tiekti vandenį akvedukais ir laikyti rezervuaruose.
Kiek rezervuarų ar cisternų yra Stambule, išlieka klausimu, kuris amžinai liks neatsakytas. Cisternos randamos pačiose netikėčiausiose vietose. Toks, kurios jau buvo atrastos, atlieka visiškai netikėtus vaidmenis. Pavyzdžiui, jų teritorijoje atidaromi restoranai ar kitos pramogų įstaigos. Kai kurioms tenka garbė tapti muziejais, įskaitant populiariausią cisterną – Jerebatan arba Bazilikos cisterna. Kitoms pasisekė mažiau, jos yra apleistos.
Oficiali svetainė: http://yerebatansarnici.com/
